Lietuviuu Kalbos ABC Neturintiems Lietuvishko Raidyno

[j1o2n3a4s]

Lithuanian Alphabet for the Internet

Rashymui lietuvishkai neturint lietuvishkos klaviatwros siwlome alternatyvuu rashymo bwdaa (abeeceelae) naudojant tik 25 standartines lotynuu abeeceelees raides.

A = A

A nasal (nosinee) = AA

B = B

C = C

C (tsh) = CH

CH (german ch; or spanish j) = HH (arba kartais "XH" - pradzioje zodzio)

D = D

E = E

E (with one dot) = EE

E nasal (nosinee) = AE

F = F

G = G

H = H

I = I

I nasal (nosinee) = IJ

Y = Y

J = J

K = K

L = L

M = M

N = N

O = O

P = P

Q (foreign words and (sur)names and sometimes for letter C (tsh))

R = R

S = S

Š = SH

T = T

U = U

U nasal (nosinee) = UU

U long (ilgoji) = W

V = V

W (used as "u-long" (u-ilgoji) mainly)

X (for foreign words and (sur)names and sometimes for letter Š (sh))

Z = Z

Ž (zh) = ZH

====================================================

Internete rashymo pavyzdzhiai:

Teksto originalas dabartine lietuviuu kalba, turint
lietuvishkas raides savo kompiuteryje:

Nosines raides a ir e dar pirmuju lietuviu rašytoju Renesanso metu perimtos iš lenku rašybos, o ju pavyzdžiu paciu lietuviu pasidarytos „trukstamos“ i ir u. Grafemos e autoriaus šloves nusipelno pirmosios spausdintos 1653 metu lietuviu kalbos gramatikos autorius Danielius Kleinas. Raides c, š, ž su paukšciukais dar XIX amžiuje buvo pasiskolintos iš ceku rašybos, o jauniausia lietuviu abeceles raide u, neseniai tyliai atšventusi savo šimtmeti, buvo idiegta kalbininko Jono Jablonskio.
Bendrines kalbos naujumas teikia ir privalumu – lietuviu tartis beveik atitinka rašta, t. y. tariama taip, kaip rašoma. Viena raide paprastai reiškia viena garsa, tad skaitant jas iš karto žinomi ir garsai. Šia prasme lietuviu kalba modernesne už prancuzu ar anglu kalbas, kur raides nebutinai reiškia ta pati garsa.

Neturint lietuvishkos klaviatwros rashoma:

Nosinees raidees "a" ir "e" dar pirmuujuu lietuviuu rashytojuu Renesanso metu perimtos ish lenkuu rashybos, o juu pavyzdzhiu pachiuu lietuviuu pasidarytos "trwkstamos" "i" ir "u" (nosinees raidees). Grafemos "e" (su tashku) autoriaus shlovees nusipelno pirmosios spausdintos 1653 metuu lietuviuu kalbos gramatikos autorius Danielius Kleinas. Raidees c, š, ž su paukshchiukais dar XIX amzhiuje buvo pasiskolintos ish chekuu rashybos, o jauniausia lietuviuu abeeceelees raidee u (ilgoji), neseniai tyliai atshventusi savo shimtmetij, buvo ijdiegta kalbininko Jono Jablonskio.
Bendrinees kalbos naujumas teikia ir privalumuu – lietuviuu tartis beveik atitinka rashtaa, t. y. tariama taip, kaip rashoma. Viena raidee paprastai reishkia vienaa garsaa, tad skaitant jas ish karto zhinomi ir garsai. Shia prasme lietuviuu kalba modernesnee uzh prancwzuu ar angluu kalbas, kur raidees nebwtinai reishkia taa patij garsaa.

Teksto shaltinis: LKI.LT

Alternatyvws zhodzhiu raxymo pavyzdzhiai (neturint LT ABC):

Paukxchiukai (paukshchiukai, paukshchjukai, pauksciukai)
Zhvaigzhdzhiuu (zvaigzdziu)
Praxau ijeikite ij kambarij (prashau iieikite ii kambarii)
Qiulbantys paukxqiai (chiulbantys paukshchiai)
Xhameleonas su xhalatu (chameleonas su chalatu)
Bahhwras uzhsimanee xhalvos vidurnaktij (bachuras uzsimane chalvos vidurnaktii).
Aazhuoluu Bwda (Aazhuoluu Buuda)
Shunys eeda pasigardzhiuodami
Kaqiukuu xiame kambaryje buvo xexi (kachiukuu shiame kambaryje buvo sheshi)
Zhuveedros skraidee virx jwros (zhuvejdros skraidej virsh juuros)

====================================================

Proposed alternative official alphabet for Lithuanian language (written form)

A = A

A nasal (a-nosinee) = Å (alternatives: AA; AJ)

B = B

C = C

C (ch, tsh) = CH (alt. CX, CJ, Q)

CH (german ch or spanish j or english kh) = HH (alt. XH, HX)

D = D

E = E

E (with one dot on top) = Ë (alt. EE, EJ)

E nasal (e-nosinee) = Æ (alt. Ä, AE)

F = F

G = G

H = H

I = I

I nasal (i-nosinee) = Ï (alt. II; IJ)

Y = Y

J = J

K = K

LMNOP = LMNOP

Q (new, for foreign words and (sur)names or for letter "tsh")

R = R

S = S

Š (sh) = SH (alt. SX; SS; SJ, X)

T = T

U = U

U nasal (u-nosinee) = Û (alt. UU; UJ; W)

U long (u-ilgoji) = W (alt. UU; UJ)

V = V

W (new, used as "u-long" (u-ilgoji))

X (new, for foreign words and (sur)names or for letter Š (sh))

Z = Z

Ž (zh) = ZH (alt. JX, ZX, ZJ)

===============================

IA = Ä (alt. JA)

IA nasal = ÄÄ (alt. JAA)

IE = IE (alt. JE)

IO = Ö (alt. JO)

IU = Ü (alt. JU)

IU nasal = ÜÜ (alt. JUU)

N soft (ni) = Ñ (alt. NJ)